jogà [skr. yoga – ryšys, susijungimas]:
1. filos. viena iš seniausių indų filosofinių sistemų, kuriai klasikinį pavidalą suteikė Pantandžalis (apie II a. pr. m. e.); apima svarbiausius sankjos elementus ir ištobulintą askezės ir mistikos praktiką, padedančią siekti dvasinio tobulumo;
2. visų filosofinių ir religinių indų krypčių priimta mankštinimosi sistema, padedanti išsivaduoti iš būties sąlygotumų ir pasiekti absoliučią laisvę;
3. gimnastika, paremta indų jogų pratimais, padedanti fiziškai ir psichiškai atsipalaiduoti.
|
