[lot. facies – išvaizda, pavidalas]:
1. geol. nuosėdų arba uolienų susidarymo sąlygų kompleksas, beveik pastovus tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką, pvz., jūrinė facija; visa tomis sąlygomis susidariusi uoliena ar uolienų kompleksas, pvz., koralų facija;
2. landšaftotyroje – mažiausia, elementari geogr. landšafto struktūrinė morfologinė dalis; terit. vienetas;
3. bot. žemiausias sintaksonų hierarchinės sistemos rangas klasifikuojant augalų bendrijas pagal floristinius principus; facija išskiriama pagal bendrijoje dominuojančius vienos rūšies augalus.
|
